Paskambinkite! +370 428 51962
Suteiktų paskolų suma

Suteiktų paskolų suma

37 000 000 €

Uniją vienija

Uniją vienija

6 300 narių

Kaip mums sekasi?

Finansinės ataskaitos
Kaip mums sekasi?

Dakaro ralio legenda raseiniškiams negailėjo nei prizų, nei vaizdingų istorijų iš smėlynų (FOTO)


Dakaro ralio legenda raseiniškiams negailėjo nei prizų, nei vaizdingų istorijų iš smėlynų (FOTO)

Raseinių miesto šventėje lankėsi legendinis Dakaro ralio lenktyninkas Antanas Juknevičius, atvykęs su KREDA unijų grupės organizuojamu turu po Lietuvą „KREDA veža Dakaro istorijas“. Turo estafetę iš kitų KREDA unijų perėmusi Raseinių kredito unija - viena paskutiniųjų lenktynininko gyvų istorijų stotelių, nes turo po Lietuvą žemėlapį koregavo koronaviruso pandemija ir dalis renginių buvo tiesiog atšaukta.

 „Mes džiaugiamės, kad renginį pavyko organizuoti be didelių nesklandumų. Nekantriai laukėme atvykstančio svečio. Girdėjome atgarsių iš kitų švenčių, jog unijų bendruomenės nariams įdomu klausyti istorijų iš lenktynininko Antano Juknevičiaus gyvenimo, juolab, jog istorijos ne tik vaizdžiai pasakojamos, bet įtraukiami ir susitikimo dalyviai. Tad nenorėjome nuleisti kartelės. Raseinių kredito unija įsteigė įvairių prizų aktyviausiems susitikimo dalyviams, juos išdalinome. Manau, kad tikrai praturtinome patį renginį, o Antano lenktyninė dvasia įpūtė pozityvo tiems, kas įdėmiai klausėsi jo nuotykių smėlynuose“, – po šventės sakė Raseinių kredito unijos, vienijančios daugiau nei 6300 narių, Administracijos vadovė Birutė Žiūraitienė.

Į susitikimą su raseiniškiais atvykęs daugkartinis Dakaro dalyvis pasakojo, kad Dakaras jam - tarsi teigiamas virusas, o jo asmeninis žinomumas ir domėjimasis raliu augo labai sparčiai, jau nuo pirmųjų startų.

„Mes pasiekėme, kad Dakaro ralį stebi ir palaiko puse Lietuvos, juo domisi. Anksčiau apie Dakaro ralį žinojo tik 10 procentų vyrų, o šiandien prie mūsų prieina ir 80 metų močiutės, klausinėja, kaip sekėsi“,- sakė A.Juknevičius.

Per visą savo dalyvavimo Dakare istoriją, lenktynininkas aukščiausiai buvo pakilęs iki 12-os vietos bendroje įskaitoje. Ko trūksta, kad lietuvis užimtų pirmąją arba prizinę pozicijas?

„Kad pirmą vietą užimtumėm, reikėtų, jog kurį nors iš Lietuvos lenktynininkų pakviestų į rimtą gamyklinę komandą. Deja, mums su savo Lietuvos resursais, be tokių partnerių kaip KREDA kredito unijų grupe, neįmanoma siekti labai aukštų rezultatų. Labai džiaugiuosi, kad yra KREDA, jos grupės unijos, nes be jos negalėtume siekti aukštų rezultatų. Su savo partneriais galime lįsti į dešimtuką, bet apie laimėjimą Dakare kol kas negalime galvoti. Turime kompetencijų ir puikiai suprantame, ko reikėtų, kad laimėtume Dakaro lenktynes, tačiau prieš tai reikia dalyvauti Pasaulio čempionatuose. Mes važiuojame tik į Dakarą ir aš stengiuosi važiuoti viename pasaulio čempionate – tai yra labai mažai. Tie, kurie laimi Dakarą, važiuoja visus metus, 6-7 varžybas. Tai labai brangiai kainuoja – beveik kaip trys Dakaro biudžetai, o mes Dakarui vos susikrapštom. Neslėpsim, mes rodome stebuklus su gan mažais biudžetais. Tai yra techninė sporto šaka, kurioje be gero automobilio ir geros komandos nieko nepasieksi. Kaip ir minėjau, norint laimėti Dakaro lenktynes, reikėtų, kad į savo gretas pasikviestų gamyklinė komanda, kuri neriboja lėšų. Manau, kad tai kada nors įvyks ir kažkuriam iš lenktynininkų užsidegs „žalia šviesa“, - išsamiai pasakojo A.Juknevičius.

Pasak Dakaro legendos, turo po Lietuvą „KREDA veža Dakaro istorijas“ metu jį nustebina klausimų įvairovė.

„Dažnai klausimai kartojasi, tačiau pasitaiko ir labai originalių – kokia būna psichologinė būsena, ar nebijai žūti, apie higienos reikalus. Žmonės domisi, kaip sekasi išsėdėti gana mažoje erdvėje su kolega – šturmanu. Lenktynių metu mes  geografiškai  būname tose vietose, kur kaip turistas niekada neatsidurtum. Varžybos vyksta baltose zonose, kurios toli nuo civilizacijos. Visą dieną važiuoji, nematai nei vieno žmogaus, jokių civilizacijos pėdsakų. Ypač Libijoje nuostabios vietos – atsiduri tarsi Marse, tiesiog užspaudžia kvapą, kai pro jas važiuoji“,- sakė Raseinių šventės svečias.

Raseiniškiai legendiniam lenktynininkui  taip pat uždavė nemažai klausimų. Klausimus pateikusiems raseiniškiams Raseinių kredito unija negailėjo prizų: nuo raktų pakabukų iki riboto leidimo terminuoto indėlio čekių su išskirtine 3,18% metine palūkanų norma.

„Įsteigti tokį prizą mus paskatino ir Antano lenktynininko būdas – kai stengiesi, viską darai, kad laimėtum, bet tuo metu viską atlieki saugiai. Pasveri riziką, bet tuo metu nori pasiekti geriausią įmanomą rezultatą. Manau, tai yra artima ir sparčiai besiplečiančiai Raseinių kredito unijai“, - kalbėjo Raseinių kredito unijos vadovė B.Žiūraitienė.

Anot jos, 3,18 procento metinė palūkano norma terminuotam indėliui pasirinkta neatsitiktinai. Tai simboliška, nes toks buvo A.Juknevičiaus ekipažo numeris Dakare.

 „Tikimės, kad tokie skaičiai atneš sėkmę ir unijos nariams, sėkmingai ir saugiai taupantiems savo ateičiai, pirkiniams ar kitoms investicijoms“, - sakė B.Žiūraitienė.

Tuo tarpu šmaikštus bei žodžio kišenėje neieškantis A.Juknevičius pokalbyje su raseiniškiais prisiminė savo pirmąsias Dakaro lenktynes, kurias pavadino avantiūra bei palygino su pirmąja meile: „Pirmą kartą Dakaro ralyje važiavome 2003 metais, su automobiliu Toyota, kainavusiu 5 tūkst. litų. Šias varžybas galiu pavadinti avantiūra. Į šias Dakaro lenktynes išvažiavome su savo miegmaišiais, savo skilandžiais. Dakaro ralyje dalyvavę lenktynininkai mums sakė, kad  lenktynės mums baigsis po dviejų dienų, tačiau jas atsiminsime visą gyvenimą. Mes Dakare finišavome, savo mašiną beveik ant rankų atnešėme iki finišo. Tai buvo pats sunkiausias mano Dakaras – mes nemiegodavome paromis, važiuodavome visą naktį, finišuodavome kartais trečią nakties, o vieną dieną finišavome likus kelioms minutėms iki starto laiko. Tačiau pirmosios Dakaro lenktynės man pačios įsimintiniausios ir brangiausios“.

Bendraudamas su Dakaro ralio gerbėjais, Raseinių kredito unijos nariais ir darbuotojais, lenktynininkas taip pat prisiminė ir nuotykį su kupranugariu: „Dykumoje, besileisdami nuo kopos, pamatėme trasoje begulintį kupranugarį. Su šturmanu suvokėme, kad sustoti nespėsime ir nieko kito neliko, kaip tik į jį atsitrenkti. Nuo smūgio kupranugaris nukrito ant mūsų mašinos kapoto, perlėkė per stogą. Pamanėme, kad jį užmušėme, tačiau atsisukę pamatėme, jog kupranugaris atsikėlė, buvo visas piktas, spjaudėsi, tačiau gyvas. Vėliau sužinojome, kad šio kupranugario kaina didesnė nei būtų kainavę mūsų trys automobiliai. Taigi, šiame nuotykyje nuostolių nepatyrėme“.

Raseiniškiai pasidomėjo, kada lenktynininkas išeis į pensiją ir ką tuomet veiks. „Apie pensiją kol kas negalvoju. Kadangi esu baigęs dailės akademiją, išėjęs į poilsį gal ką ir nutapysiu, nes šiuo metu visi mano teptukai uždžiūvę“, - tolimos ateities planais dalinosi A.Juknevičius.

Susitikimo pabaigoje garsus lenktynininkas į susitikimą atėjusiems raseiniškiams palinkėjo siekti užsibrėžtų tikslų ir kiekvienam įveikti savo Everestą.

„Smagu, kad mūsų ekipažą remia gausi KREDA unijų grupė ir su jos pagalba Dakaro ralyje sieksime kuo geresnių rezultatų. Visada svajojau laimėti Dakarą, tačiau jeigu ir baigčiau sportininko karjerą toje pačioje vietoje, kurioje esu, žinau, kad kitiems lenktynininkams bus lengviau. Lietuvoje jau yra mechanikų, puikiai žinančių Dakaro lenktynių specifiką, taip pat galėtume pakonsultuoti jaunus lenktynininkus – mes tokios prabangos neturėjome. Reikia atkakliai siekti savo užsibrėžtų tikslų, gal ir mums pavyks Dakare laimėti prizinę vietą ir dar labiau išgarsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Žinau, kad Raseinių rajonas yra labai verslus, taigi tikiuosi, kad ir Raseinių kredito unijai čia netruks veiklos ir ji parems dar ne vieną jauną sportininką“, - susitikimo pabaigoje sakė legendinis lenktynininkas A.Juknevičius.